ulbėti

ulbėti
ulbė́ti, ùlba, -ė́jo intr. 1. Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ čiulbėti, švilpauti, suokti: Eini, būlo, mišku, paukštukai ùlba DrskŽ. Čiulba ulba paukštužėliai žaliam vyšnelių sodely LLD II133(Grš). Čiulba ùlba paukštužėliai, plasnoja sparneliais (d.) Bb. Mano tėvo dvarely, žaliam vyšnių sodely, ui, čiulba ùlba raibi paukšteliai per visą vasarėlę JV361. Paukšteliai ulba, net giria skamba Švnč. Čiulba čiulbutis, ulba paukštutis LTR(Užp). Tykus vakars be vėjo, lakštingėlė ulbėjo LTR(Al). An tėvelio dvaro trys naujos stonelės, tose stonelėse sakalas ulbė́jo (d.) Rdm. Kur sakalėlis ulbėjo, man bernelį prižadėjo TŽI147(Sn). ^ Čiulba ulba vyturiukas, tiktai kiauras jo pilviukas (skambutis) LTR. 2. S.Dauk, I, DŽ, NdŽ, KŽ, Krkl burkuoti, ulduoti; burbuliuoti: Ùlba balandis J. Ankstą rytą kėliau, bėrą žirgą šėriau, užgirdau girdėjau karvelėlį ulbant DrskD220. Trys karveliai ulbėjo, trys berneliai kalbėjo TŽI158. Turėdams sau čėsu balsą įgytą, ulbėdav[o] tatirvins ankstie kas rytą D103. Tetervinas ir tas savo patarimą davė ulbėdamas Žem. Tetervinas ùlba: būs šaltà Lkv. Tetervinų ulbamas laikas Šts. Gulbinai lėkė, vainikus nešė, tarp savęs ulbėdami LMD(Klvr). Kalakutas ùlba Škn.
ulbė́tinai adv., ulbė́tinos: Tetervinas kroka, ulba didliai balsingai, ulba ulbė́tinos priš pagadą Plt. ║ kukuoti: Ne gegutė ulba, miškelį skardina – šaukia mane motinėlė, į namus vadina LTR. ║ ūksėti: Ùlba kiškis J.
3. J, Trgn vograuti; čiauškėti: Jau vaikas pradeda ulbė́t Vrn. Tokis mažiukas, o ùlba, o ùlba, rodos, kad prašnekės Ūd. Po tam pradėjo ulbė́ti zūbukus pastatęs Trg. ║ J, End neaiškiai (ppr. greitai) kalbėti, burblenti: Ne tos kalbos galėjo nė biškio suprasti, ùlba, i viskas Rt. Ko ulbi kaip kalakutas, ar nerokuosys kaip pridera?! Brs. Ùlba kaip tetirvinas, nesusikalbėsi! Krtn. Kokia ano šneka, ùlba kaip kalakutas tik, i viskas Kv. 4. NdŽ, DŽ1, Kv prk. švelniai, meiliai kalbėti: Ùlba čiulba [mergina] i prisitaiso pri vaikio Krš. Ulbėjo ulbėjo man visą dieną Grz. Duok Dievuli tau, mergele, visą amžių su berneliu ulbėti KrvP(Mrk). ^ Kai skolino – karvelio balsu ulbėjo, kai reikia atiduoti – šunimi loja LTR(Trg). Nors karveliu ulbėk, jo širdies nepalenksi MTtI87. Karveliu ulbėjo, kol dukrelę iš motulės išviliojo PPr375. Ùlbi kaip balandis, o maluoji kaip kalė Brs.
ulbė́tinai adv.: Tatarai (totoriai) ulbėtinai ulba, liežuvis anų lygu prisvilęs Šts. | refl.: Susitiks Jonas su Maryte, tai ùlbasi ùlbasi apsikabinę Ds.
5. prk. dainuoti: Nei čiulba, nei ùlba [buvęs linksmuolis] – aštuoniosdešimts metų DrskŽ. 6. griežti, aidėti, skardėti: Šiandien saulėtoj aikštėj groja smuikai, ulba fleitos V.Myk-Put. Ulbėjo ir mano ragelis sp. | Upelis, bėgdamas ąžuolyno unksmėn, ulba rš. \ ulbėti; atulbėti; įulbėti; išulbėti; paulbėti; parulbėti; praulbėti; suulbėti; užulbėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • ulbėti — vksm. Ùlba vólungės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įulbėti — 1. intr. Š, KŽ pajėgti, įstengti smarkiai ulbėti, burkuoti. 2. refl. Š įnikti, įsileisti smarkiai ulbėti, burkuoti. ulbėti; atulbėti; įulbėti; išulbėti; paulbėti; parulbėti; praulbėt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išulbėti — 1. intr. Rtr, KŽ kurį laiką ulbėti: Tetervinas visą rytą išulbėjo beržynėlyje Š. 2. intr. KlvrŽ kalbant, plepant išeiti. 3. tr. Vkš bambėjimu, barimu pasiekti: Mūso tėvas ulbėjo, ką ans išulbėjo?! Užv. ulbėti; atulbėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ulbėjimas — sm. (1) → ulbėti: 1. Rtr, DŽ, NdŽ Lakštingėlės – čiulbėjimas, ulbėjimas Pv. Būdavo, kokis tų špokų ulbėjimas šituoj čėsu! Rdm. Dainos varžėsi su lakštingalų ir strazdų ulbėjimu rš. 2. NdŽ, KŽ Kartais tetervinai priviliojami pamėgdžiojant jų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atulbėti — intr. atskristi ulbant, čiulbant: Atčiulba, atulba vyturėlis rš. ulbėti; atulbėti; įulbėti; išulbėti; paulbėti; parulbėti; praulbėti; suulbėti; užulbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bulbėti — bulbėti, a, ėjo intr. ulbėti, burbuliuoti: O tetervinas girioj storai bulba rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • buldėti — buldėti, bùlda, ėjo intr. 1. bildėti: Kas ten bùlda nuo aukšto? Kair. 2. burbuliuoti, ulbėti: Kalakutai bùlda po dvarą „buldu, buldu!“ J. Kurkinas bùlda apie vištas, sparnu rėždamas Ds. | prk.: Ką tu čia bùldi (niekus tauški) kaip kurkinas!… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burbuliuoti — burbuliuoti, iuoja, iãvo intr. 1. burbulams kilti: Iš smarkaus lietaus klonis burbuliuoja, t. y. burbulai šoka į aukštą J. Ta mulvė burbuliuoja K. Kur tik bridau, visur burbuliãvo Alk. ║ burbulus leisti, daryti: Vaikas, pasinėręs vandeny,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burzduliuoti — burzduliuoti, iuoja, iãvo intr. 1. menk. judėti, nerimauti: Ko čia burzduliuoji – ko čia neduodi mums ramumo, ko nepasėdi Šts. 2. burzdėti, burbuliuoli, ulbėti: Tetervinas burzduliuoja Ob. Ant dirvonų burzduliavo tetervinai A.Vien. 3. tr., intr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burzdėti — burzdėti, bùrzda, ėjo intr. 1. K, R spurdėti, bruzdėti, blaškytis: Kad žmogus ar gyvolis nori iš rankų ištrūkti, tai bùrzda, spudulas J. Burzda gaidys kašelėj B. Paukštukas bùrzda po kepure Mrj. Paršas stipdamas kojom bùrzda Krsn. Bùrzdi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”